- veliai
- veliaĩ sm. pl. (4) NdŽ mirusiųjų paminėjimas (liuteronų tikėjime – paskutinysis bažnytinių metų sekmadienis).
Dictionary of the Lithuanian Language.
veliai
Look at other dictionaries:
vėliai — vė̃liai adv. K.Būg, NdŽ, KŽ, vėliai LzŽ; Vd = 1 vėlei: Lokys išsikėlė in rytojo, vėliai any suvirė košė̃s[pi] LzŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
povėlis — povėlis, ė adj. (1) J gana vėlus, apyvėlis: Jau buvo povėlis laikas Užv. povėliai adv. Btg: Povėliai atejai tu J. Povėliai pasėjo Ėr. Parejau povėliai iš darbo Nmk. Povėliai karvę pamilžau Lkv. Gal povėliai tepagrįšiu Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
apyvėlis — apyvėlis, ė adj. (1) J gana vėlus: Jau apyvėlis laikas, bėkim namo Skr. apyvėliai adv.: Jis apyvėliai nupenėjo meitelį ir paskerdė Pg. Apyvėliai ateik J … Dictionary of the Lithuanian Language
supuvėlis — supùvėlis, ė smob. (1) K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; L 1. RtŽ, DŽ, Tl, Krš, Užv, Upn, Ldk, Skdt, Tr, Sb, LTR(Alks), Dglš, Jz, Žrm: Kas supuvęs, tas supùvėlis J. Supùvėles bulbas rinkom GrvT130. Kiaulė išskirsto bulbes: kur supuvėlìkė – paliekta Lkv.… … Dictionary of the Lithuanian Language
susikrovėliai — sm. pl. (1) menk. vyras ir moteris, gyvenantys kartu nesusituokę: Tokie susikrovėliai susirinko Rm … Dictionary of the Lithuanian Language
tyveliai — tỹveliai sm. pl. (1) varvalai: Tỹveliai iš akių bėga Skr. Tas pyragas visokiais tỹveliais apkrekėjęs Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
aklas — ãklas, à adj. (4) 1. SD341, R neturintis regėjimo, žabalas, spangas: Kur eis, ãklas būdamas? Sln. Viena akimi ãklas K. Šoko pelėda aklà ir raiša Sch18. Šunyčiai aklì atsirado (gimė) Grž. Aklųjų institutas, mokykla rš. Jūsų berniukas yra… … Dictionary of the Lithuanian Language
ateiti — ateĩti intr. 1. H einant priartėti: Ateĩna pas mane Lp. Ateit svečias B. Ateisiù katarą dieną Str. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs BŽ203. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu Skr. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką? Sml. Ana vakar būt atejus Lz.… … Dictionary of the Lithuanian Language
gėvelis — ×gėvelis (vok. dial. Gevel, vok. Giebel) sm. (1), gėvelỹs (3a) 1. statusis stogo galas, skliautai: Gėvelį apkalė lentoms Up. Stogas su stačiu gėveliu KI546. 2. K dvi sukaltos kartelės, kurios žargdinamos ant kraiko, kad vėjas nedraskytų, žirglys … Dictionary of the Lithuanian Language
kevelys — kevelỹs sm. (3b), kẽvelis (1) 1. būrys, minia, daugybė: Per jomarką privažiuoja žmonių kẽveliai Lzd. Kad insiveržė visas kẽvelis pirkion, tai nei vietos neliko Šl. Priešingame kapinių gale niūksojo pilkas kevelys žmonių rš. Buvom tik ką… … Dictionary of the Lithuanian Language
